facebook logo

betaKas yra Beta kursas?

Tai evangelizacinis kursas pažengusiems, kurių metu susipažįstama su sakramentais. Čia yra galimybe pasidalinti savo mintimis, ieškoti atsakymų į esminius gyvenimo klausimus bei rasti bendraminčių. Jis skirtas ir netikintiems, ir tikintiems, kurie nori geriau pažinti krikščionybę bei gilintis į jos tiesas. Dėl savo paprastumo ir metodinės medžiagos aiškumo, Beta kursas gali buti toliau vedamas kurso dalyvių savo aplinkoje: parapijoje, maldos grupėje, bendruomenėje arba tiesiog savo pažįstamų rate.


Bernardinų parapijoje vykusio BETA kurso dalyvių liudijimai

Kartais jaučiu, kad manyje per daug termino „bijau“ ar „nedrįstu“. Net pasidžiaugti arba garsiai įvardinti jauseną kartais baisu, nes gi galiu tuojau to netekti arba rytojaus dieną galiu jaustis vėl kitaip. Ir supratau gal tik šiandien, kad juk jei kažką man Dievas davė dovanų nors ir trumpam, tai turiu ir džiaugtis, įvardinti, dalintis, nes tai ne mano, o Jo malonė. O jei panorės, tai bus paimta, nes tai vėlgi ne mano, o Jo. Taigi. Per Beta kurso rekolekcijas gavau dovanų – džiaugsmo! Ne šiek tiek, o labai pilnai! Kitaip negaliu įvardinti. Atrodo, jog tai nieko tokio ypatingo. Bet jis man labai svarbus, nes tik turintys vidinio liūdesio gali suprasti, ką reiškia, kai kažkoks kamštis ima ir išsimuša ir pradeda tekėti širdyje saulės spinduliai, ir šypsaisi pasauliui jau ne tik lūpomis ir akimis, o visu savimi. Esu labai dėkinga ir laiminga, kad ir kaip tai būtų laikina!
O Alfa ir Beta kursai man davė ir tebeduoda labai daug: nuostabiausią laiką ir žmones, tikėjimo svarų pagrindą, žinias ir bendrystę kalbant apie išgirstus bei pajaustus dalykus, gilesnį supratimą apie krikščionybės tiesas, pagaliau, susipažinimą su savim iš naujo, atsivėrimą. Bei galimybę išgirsti daug kitų grupelės žmonių, su kuriais per šiuos metus labai susidraugavome, nuomonių. Prisimenu, kaip kiekvienas ėjimas į susitikimus buvo su vidiniu pasišokinėjimu ir džiaugsmu, tarsi širdyje džiūgautų ne kas kitas kaip pats Dievas. Man taip atrodė, nes tas džiaugsmas taip pat buvo ne iš manęs. Esu labai paliesta ir dėkinga už šį duotą laiką. Ypač Broliams, kurie mumis rūpinasi, ugdo, augina, atskleidžia temas. Taip pat parapijiečiams senbuviams, kurie taip kantriai ir nuoširdžiai iki šiol mus, naujokus, veda šioje tikėjimo atkarpoje. Viskas su meile ir jautrumu. Bažnyčios kaip bendruomenės supratimas tik tokiame bendravime ir buvo suvoktas ir yra išgyvenamas. Jaučiu ir tikiu, kad viskas gali būti visai kitaip mano gyvenime negu prieš tai, kad esu pripildoma, kas mane keičia viduje giliai iš esmės. Dėkoju Dievui, kad patekau į šį tikėjimo sūkurį ir kad galiu būti šiandien čia.

Sonata


Didelis dėkui Bernardinų parapijai: broliams ir visai bendruomenei! Taip, šis kursas davė daug: tiek žinių, tiek bendrystės atžvilgiu. Man asmeniškai šis kursas buvo ne tik tikėjimo tiesų gilinimas. Kur kas daugiau. Tikėjimo kelias nėra lengvas. Tik ką atsivertusiai, ne daug ką dar suprantančiai, besijaučiančiai vienišai ir pasimetusiai, tai galbūt dar sunkiau. Ši bažnyčia, jos nariai ir bendruomenė  buvo lyg man ištiesta ranka, ranka, į kurią įsikibusi aš sugebėjau eiti šiuo sunkiu siauru tikėjimo keliu. Suklupdama ir vėl atsistodama, ir dar vis klupdama, bet nebeišsukdama iš šio siauro, nelengvo takelio. Man ši kelionė sunki, kur protas, jausmai ir širdis vis dar prieštarauja vieni kitiems, todėl Ačiū už šia galimybę pajusti ir suprasti, jog esu ne viena ir jog svarbiausia pasitikėti.
Nenorėčiau nieko išskirti, bet noriu padėkoti Dievui už tai, jog jis mane atvedė čia, ir būtent pas tuos žmones, su kuriais būdama ir bendraudama galėjau būti savimi ( turiu omenyje grupelę, kurioje dirbom :) ). Nemaniau, jog aš prakalbėsiu, bet, pasirodo, tai įmanoma :), kai šalia tavęs besiklausantys. Tiek nedaug tereikia, kad tavęs klausytųsi ir tave išgirstų.

Asta


Praėjo jau dvi savaitės nuo Beta kurso rekolekcijų, o širdyje vis dar daug daug gėrio ir šviesos. Šįryt perskaičiau teologo Valdo Mackelos mintis: „Paskutinės vakarienės įvykiai parodo, kad siela, gyvenimas išsaugomas ne pasilaikant sau, o ją dovanojant. Norą susikurti sau gražų pasaulį ir būti jame patenkintam Popiežius Pranciškus vadina netikro dvasingumo pagunda. Čia mano ašramas, mano maldos kambarys, mano koplyčia, mano dvasinis gyvenimas ir nieko prie jo neprileisiu. Tačiau tikras dvasingumas – būti arti žmonių. Kiek tu arti gyvenimo, tiek arti tikrovės ir Dievo. Ir atvirkščiai – buvimas arti Dievo leidžia būti greta savo artimo.“
Būtent tai šįkart ir jutau per rekolekcijas (ir parsinešiau namo) – begalinį bendrystės su žmonėmis Dievo artume ir globoje jausmą. Labai taikli rusų kalbos žodžio „laimė“ reikšmė – сча́стье reiškia būti dalimi. Buvau ir tebesu laiminga ir dėkinga, galėdama būti Dievo suburtos bendruomenės dalimi.
Lenkiuosi broliui Gediminui, per kurį tiek daug Dievo žodžių pasiekė ir gydė mano širdį, visiems broliams pranciškonams, kurių dėka atradau šią bendrystę, užtarimo maldos grupelėms, per kurias tiek meilės įliejo Šv. Dvasia, „Ichthus“ sesėms už jų angeliškas giesmes ir visiems, jau tapusiems tikrais artimaisiais, už jų šilumą, paguodą, paramą ir atramą bei visas neapčiuopiamas dvasines dovanas, nuo kurių skleidžiasi širdis.

Dėkoju Dievui, kad atėjote į mano gyvenimą.

Ingrida


BETA kurso, vykusio Bernardinų parapijoje, paskaitų garso įrašus galite atsisiųsti čia   mp3 logo