facebook logo

Rekolekcijos 122Lapkričio 19-21 dienomis Bernardinų bažnyčios patalpose pirmąkart vyko bendros Bernardinų parapijos ir Vilniaus šv. Pranciškaus ir šv. Bernardino pasauliečių pranciškonų brolijos rekolekcijos „Būdamas silpnas, esu galingas“ (2 Kor 12,10).

Rekolekcijoms vadovavo Vilniaus šv. Jono Krikštytojo ir šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčios kunigas, Vilniaus universiteto kapelionas EUGENIJUS PUZYNIA SJ.

 

Rekolekcijų metu vyko dvasinės konferencijos, meldėmės, apmąstėme Dievo žodį, dalinomės savo patirtimis ir išgyvenimais, ėjome Kryžiaus kelią, šlovinome Viešpatį, priėmėme Atgailos sakramentą.
Štai keletas rekolekcijų dalyvių liudijimų:

Kaskart prieš rekolekcijas galvoju, na ir ko aš ten susiruošiau, ir kaskart po jų sakau - ačiū Dievui, kad dalyvavau. Kaskart prieš rekolekcijas galvoju, kažin kokie žmonės susirinks, ar pavyks užmegzti ryšį, ir kaskart po jų džiaugiuosi, nes dar vienu broliu ir sese tampa daugiau. Aš nebepraeisiu pro juos bažnyčioje ar gatvėje, mes turėsime bendrą patirtį, kuri keičia mūsų santykį. Kaskart prieš rekolekcijas galvoju, ar konferencijų vadovas palies, ar nebus per daug saldu ir patosiška, ir kaskart po rekolekcijų, sakau – wau! Buvo ne šiaip konferencijos, gavau impulsų ir maldai, ir apmąstymams. Na, o Raimondos anekdotą turėtume įsirėminti, kad po trijų dienų nesugrįžtų tas senasis aš, kuris per rekolekcijas numirė. (Rūta)

***
Pakylėjo. Deja, rytoj - vėl kasdienybė.
,,Kaip atviromis akimis žiūrėti į nuodėmingą tikrovę, kurios dalimi esu ir aš?“- skaitau atsivertusi rekolekcijų užrašus. Laimė, buvo pasiūlyta išeitis: reikia įsitvirtinti esmėje - įsišaknyti Dievo meilėje! Ir būsim tiek pilni, kiek leisime Dievo meilei mumyse gyventi! Deja, tai teorija.
Laimė, buvo ir procesas - bandėme ateiti Dievo akivaizdon ir suprasti, kad savo silpnume esame galingi. Galingi tiek, kiek įsileidžiame meilės ir kiek galėsime jos atiduoti kitam. Deja, matyt, ateis ir vėl laikas, kai jausimės išsibarstę. Bet yra rekolekcijos - galimybė susirankioti, kas išbyra. (Raimonda)
***
Man šios rekolekcijos buvo unikalios, nes buvo vienos iš nedaugelio, orientuotų į praktiką – į gyvojo Dievo patyrimą ir atsivėrimą Jo meilei. Apie tai, kaip įsitvirtinti esmėje: aš sukurta iš meilės ir meilei. Jei aš esu, tai todėl, kad Dievas yra. Tai yra mūsų tikėjimo pamatas, nes galime būti intelektualiai išprusę teologijoje, bet jei neįsileidžiam Dievo į savo gyvenimą, jei nesam atviri Jo vedimui, visas mūsų tikėjimas bus tik „rūkų rūkas“ ir tuštybių tuštybė. Ne kalbėti apie Dievą, bet kalbėtis su Juo. Įsišaknyti Dievo meilėje, tikint, kad Dievo meilė niekuomet nebus iš manęs atimta, nes Jis mane išsirinko. Prašyti malonės, kad Dievas atidarytų akis pamatyti savo silpnumus, atiduoti juos Jam, kuris ant kryžiaus, prašant Jo perkeitimo. (Janina)

***
Dėkoju už galimybę priartėti prie Dievo per žmonių bendrystę, už parodytą maldos galią, už atvertas sielos dureles, per kurias pasirodo tikrasis Aš. Dėkoju visai bernardinų benduomenei už suteiktas gyvenimo akimirkas, per kurias pamačiau artimo Meilę ir Nuoširdumą. Dėkoju jėzuitui Eugenijui, kuris palietė vidinį mano pasaulį ir priartino prie Dievo. Dėkoju broliams pranciškonams, kurie suteikia ramybę ir paskatą eiti tikėjimo keliu. (Aurelija)
***
Jaučiu, kad Dievas mane vis tyrinėja... (Rima)
***
Matydama rekolekcijų skelbimą pradžioje dvejojau ir vertinau skeptiškai, ar verta dalyvauti rekolekcijose be nakvynės, parapijos patalpose, kiek pavyks išgyventi rekolekcijų patirtį.Vis dėlto atsiliepiau į Dievo kvietimą ir tuo be galo džiaugiuosi. Gyvo tikėjimo ir meile spinduliuojantis kun. Eugenijus palydėjo į Dievo artumą, o šlovindama priešais Švenčiausiąjį naujai išgyvenau priklausymo Kristui džiaugsmą, naujai patyriau savo tapatybę, kad mano esybė – būti Jo, būti Jį šlovinančiu žmogumi. Stipriai suskambo Dievo žodžiai pranašo lūpomis:„kai brisi per gilius vandenis, aš būsiu su tavimi, ir upėse tu nepaskęsi. Kai eisi per ugnį, nesudegsi, ir liepsnos tavęs nepraris, nes aš esu Tavo Dievas, kuris tave gelbsti“ (Iz 43,2). (Monika)
***
Dalinuosi džiaugsmu: esu laiminga, išlaisvinta nuo ilgą laiką neraminusio keisto kaltės "kirminėlio". Pasirodo ši kaltė susijusi su pirmųjų tėvų suabejojimu Dievu, patikėjusių gundytojo žodžiais "Jei valgysite vaisių nuo to medžio, būsite kaip Dievas". Tai klaida! Mes jau esame! Mums nereikia nusipelnyti, kad būtume kažkuo! Tai - esminė Tiesa! Dievas mus sukūrė pagal savo paveikslą ir panašumą, myli mus tokius, kokie esame: silpnus, klystančius, trapius ir pažeidžiamus. Esame Jo mylimi vaikai, atpirkti Švč. Jėzaus Kristaus Krauju! Aleliuja! Daugybę kartų girdėti teiginiai, rekolekcijų metu tapo įtvirtinimu Tiesos- esu mylima Dievo dukra, sukurta pagal Jo paveikslą ir panašumą. Aleliuja!!! Ir joks gundytojo melas to niekada nepaneigs!
Nuolankiausiai dėkoju Dievui už šį suvokimą ir išlaisvinimą. Jam šlovė ir garbė per amžius! (Nijolė)


REKOLEKCIJŲ GARSO ĮRAŠAI

mp3 logo EUGENIJUS PUZYNIA SJ - "Maldos impulsas", 1 dalis         mp3 logo EUGENIJUS PUZYNIA SJ - "Maldos impulsas", 2 dalis

 Rekolekcijos 222