facebook logo facebook logo


Pats Jėzus su bendruomene šventė liturgiją. Jis pamokė Bažnyčią švęsti Eucharistiją, taip pat ragino ir kitoms liturgijoms ir maldoms. Jis pažadėjo savo buvimą ir veikimą visada, kai Bažnyčia susirinks jo vardu ir švęs kartu tikėjimo paslaptis.
Tokiu būdu Bažnyčios liturgijoje atsiveria Jėzaus kunigystė: liturgijoje jis meldžiasi savo Tėvui, jis moko, šventina ir vadovauja.

liturgija 01Liturgija suprantama kaip dieviškųjų paslapčių šventimas ir Dievo garbinimas, kaip bažnytinių maldų ir apeigų šventimo visuma. Tai gali būti Eucharistijos šventimas (šv. Mišios), kitų sakramentų šventimas, įvairios pamaldos ir apeigos.
Pats Jėzus su bendruomene šventė liturgiją. Jis pamokė Bažnyčią švęsti Eucharistiją, taip pat ragino ir kitoms liturgijoms ir maldoms. Jis pažadėjo savo buvimą ir veikimą visada, kai Bažnyčia susirinks jo vardu ir švęs kartu tikėjimo paslaptis.
Tokiu būdu Bažnyčios liturgijoje atsiveria Jėzaus kunigystė: liturgijoje jis meldžiasi savo Tėvui, jis moko, šventina ir vadovauja.

Bažnyčia dalyvauja šioje Kristaus maldoje Tėvui Šventojoje Dvasioje, o Kristus liturgija per Bažnyčią tęsia žmonių atpirkimo darbą. Kiekvienas tikintysis asmeniškai dalyvauja Bažnyčios liturgijoje. Net jei tikinčiojo malda išgyvenama slaptai, jis visada esti Bažnyčios liturgijos dalis, malda ir bendrystė su Švenčiausiąja Trejybe.

Tai, ką Dievas daro žmogaus gyvenime, yra nuostabu. Asmuo norėdamas tinkamai atsiliepti į Dievo darbus, prisimena juos, švenčia ir už juos dėkoja Dievui ir garbina Jį bei prašo, kad Jis ir toliau veiktų žmogaus gyvenime. Taip per liturgiją žmogus įsigyvena į Dievo veikimą, į dieviškas paslaptis, kad jomis ir pagal jas gyventų kasdienybėje.

Švenčiamoje liturgijoje tikintieji mato ir patiria būsimų amžinųjų dalykų atspindžius, iš kurių semia paguodos ir stiprybės savo gyvenimo kelionei.

Nors visame pasaulyje katalikai tiki tuo pačiu Dievu ir jų pagrindiniai Dievo garbinimo būdai yra panašūs, kiekviena bendruomenė turi savitą būdą savo tikėjimui išreikšti. Tokiu būdu liturgijoje ypatingai išryškėja ne tik dieviškoji antgamtinė sritis, bet ir žmogiškoji, kuri įvairiose vietose ir bendruomenėse gali būti įvairi. Taip ir gimnazijos bendruomenė savitu būdu dalyvauja liturgijoje ir garbina Dievą.

Bendruomenė garbina Dievą per liturgiją atitinkama liturgine kūno laikysena, gestais, žodžiai ir daiktais. Tokiu būdu bendruomenė artėja per Šventąją Dvasią prie Dievo: nuo regimo prie neregimo, nuo ženklo prie paslapčių.