facebook logo

Untitled 1Tą sekmadienio rytą Santakos parke Kaune Popiežiaus Pranciškaus susirinkę laukė daugiau nei 100 tūkst. tikinčiųjų.
Savo įspūdžiais dalinasi popiežiaus aukojamose Šv. Mišiose dalyvavę žmonės.

 

Kelias dienas prieš bėgdami su broliu Algiu kalbėjomės apie šį vizitą, jo prasmę ir svarbą mums visiems. Šeštadienį vakare galvojau, kaip reikės anksti keltis ir kaip nesušalti. Tačiau tądien, kaip ir daugelis kitų, ramiausiai išstovėjau 6,5 val. ir popiežių Pranciškų sutikau su stipriau spurdančia širdimi.
Per šv. Mišias įsiklausiau į popiežiaus mums visiems siunčiamą žinią. Bendrystė, vienybė, pagarba... Man tai – visi 110 tūkstančių žmonių susikibę rankomis maldai ir vienas kitam linkintys ramybės.
Versdama „XXV eilinio sekmadienio Šventųjų Mišių“ knygelę galvojau, kad kas jau kas, bet šis sekmadienis visiems 110 tūkstančių tikrai buvo neeilinis.
Giedrė


 

Prisipažinsiu, kad mane dideli renginiai, masė žmonių dažniausiai slegia, todėl stengiuosi išvengti tokių susibūrimų. Tačiau popiežiaus atvykimo nenorėjau praleisti, nes tai gali įvykti tik vieną kartą gyvenime. Su dideliu džiaugsmu priėmiau dukros pasiūlymą keliauti su Bernardinų bendruomene į Kauną, juolab, kad ir kelionė buvo puikiai suorganizuota! Viskas buvo taip gerai ir viršijo visus mano lūkesčius!
Tas kėlimasis naktį, išvykimas 4 val. ryto, kelionė naktyje, pasitikimas saulės slėnyje, programa, laukimas, jaudulys, buvimas kartu su visais, bendrystė, šv. Mišios, giedojimas - viskas buvo nuostabu, tarsi prisilietimas prie stebuklo, kurį visi pasiekėme ir patyrėme. Ačiū visiems, kas prisidejote prie šio džiaugsmo, kuris išliks visam gyvenime!
Ačiū Bernardinų bendruomenei, kad taip gražiai mumis pasirūpinote!
Daiva


 

Visur dalyvaukite su maldos grupele! Mes kartu buvome Kaune šv. Mišiose. Bendra patirtis (džiaugsmas, pasidalinimai, eucharistija, tiesiog buvimas kartu) sustiprina, laisvina, moko. Dedasi tvirtesnis pagrindas bendram maldos gyvenimui, pasiryžimui ieškoti, nesustingti, žengti vis toliau.
Tą sekmadienį, po ilgo laukimo, susitikimas su popiežiumi Pranciškumi, pravažiuojančiu visai šalia, paliko džiaugsmo užtaisą širdyje. Didelį ir tikrą. O po šv. Mišių, po homilijos, supratau, kad ne džiaugsmas svarbiausia žinia. Kad turime keistis. Turim leisti Jėzui ateiti į mūsų praeitį, „priimti, kad JIS sutaikytų mus su mūsų praeitimi ir lydėtų mus dabartyje..“. Esam tokie sužeisti, kad nenorim atleisti, nenorim atgailauti... norim tik geriau gyventi ir pabėgti nuo visko... vis žiūrime, kuris iš mūsų didžiausias, vis jaučiamės skriaudžiami...
Ak, teks paklausyti tvirto tėviško žodžio tapti „išeinančia“ bažnyčia, nebebijoti eikvoti save, vis mokytis išgirsti... Drąsos man įkvepia stebinantis savo išmintimi, tvirtu tikėjimu, ištvermingumu ir tikra meile tėvas popiežius Pranciškus. Aš jį pamilau.
Janina



Ankstyvas rytas, o tiksliau naktis, pajudame autobusais nuo Bernardinų parapijos į Kauną. Tamsu, o širdyje skleidžiasi šviesa. Kažkokia neapsakoma ramuma. Kaune pasitinka neaprėpiama jūra žmonių ir visi einame į šventę, į susitikimą....
Keturios valandos laukimo iki Popiežius atvažiuos nė kiek neprailgo: nuostabi programa, būtis, pasiruošimas, susikaupimas.
Atvykus Popiežiui apėmė nenusakoma šiluma. Jis - kažkas nežemiško, kartu tarsi labai savas, mielas, šiltas ir artimas, tarsi mano pačios Senelis.
Pati gamta siuntė ženklus: pradedant saulėtu oru, baigiant nepakartojamomis vaivorykštėmis, kurios atsirasdavo staiga iš niekur, ir tokios nepaaiškinamai ryškios, netipinės.
Šv. Mišios buvo visiška pradžia ir pabaiga. Dvasinė ramybė. Išsinešiau tą pačią nuostabiausią tiesą- mums visiems tereikia žmogiško artumo, meilės, tolerancijos, gyvenimo be vienišumo ir kančios…
Popiežius tuo gyvena ir skleidžia žmogiškumą.
Palaimos MUMS visiems, atraskime savyje tą žmogiškumą, bendrystę, atgaivinkime bičiulystę, būkime pakantesni, atviresni ir matykime šalia esantį - tiek seną, tiek jauną
Su Meile, Ingrida