facebook logo facebook logo

Iki GAMA kurso pradžios liko:

REGISTRACIJA BAIGTA. Pirmasis susitikimas - PIRMADIENĮ, vasario 29 d. 18:30 val.

MEHR 2018

Šiomis dienomis Vokietijoje, Augsburge sausio 4-7d. vyko tarptautinė šlovinimo konferencija pavadinta MEHR 2018. Prieš 12 metų nedidelė grupelė jaunų žmonių pradėjo nuolatinės maldos ir nuolatinio šlovinimo iniciatyvą - 24 val. per parą, 7 d. per savaitę - melstis už tikėjimo entuziazmo atgimimą Europoje. Šiandien ši malda jau neša vaisius - maldos ir šlovinimo konferencijoje dalyvavo apie 10 000 žmonių, daugiausia iš vokiškai kalbančių šalių.

 

Dalyvavo ir apie 70 lietuvių iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Kretingos, Gargždų ir kt. bei gyvenantys lietuviai Vokietijoje. Lietuvių piligrimai keliavo su broliais pranciškonais - br. Gediminu Numgaudžiu OFM, bei br. Pauliumi Vaineikiu OFM.


Savo liudijimais apie konferenciją dalinasi parapijiečiai.

 

Jaudinantis. Nepaprastai įdomus. Gyvenimą keičiantis. MEHR – tai daugiau nei konferencija. MEHR – tai įvykis. Tikras įkvėpimas. Tai neišsenkanti maldos ir šlovinimo versmė! Laikas plačiai atverti visas mūsų užtvaras, nes mūsų akyse Dievas daro nauja, kurios dalimi tu pats gali būti. Keturios dienos, kurios išsklaidys tavo asmenines ribas, keturios dienos didingo šlovinimo. Tai – MEHR 2018 ! Tikrai verta važiuoti į MEHR 2019! Atsinaujinimas!


Gintarija


Apie MEHR sužinojau iš parapijietės Gintarijos prieš metus. Ji ką tik buvo grįžusi iš šio festivalio, pajutau, kad ir aš noriu važiuoti kitąmet. Šios minties neapleidau ir, Viešpačiui leidus, sausio 2 d. išvykau į MEHR festivalį.
Naujų Metų pradžia-nauja pradžia. Norėjau garsiai šlovinti Dievą didelėje minioje žmonių. Taip ir buvo.
Gerumo dvasia tvyrojo visur. Nesijautė žmonių masės, niekas nesistumdė, nerėkavo. Buvo tiesiog gera būti tarpe visų - Šlovė Dievui!

Norėčiau pasidalinti keletu minučių iš paskaitų, kurios man įstrigo:

  • Kai jau nenori būti geras, eik pas Jėzų.
  • Myli Jėzų iki gyvenimo galo.
  • Melskis už savo draugus, kaimynus, šeimą, aplinką, kad Jie pažintų Jėzų.
  • Nėra nei vienos širdies, kurios Jėzus negali atverti.
  • Melstis už kitus, t.y. juos laiminti.
  • Su kitu elkis lyg jie būtų Karaliaus vaikai.
  • Uolumas be išminties veda prie stabo.
  • Dažnai bėgame nuo Dievo, liekame kur esame saugūs. Nesirūpink vien savo našta tai Dievo darbas. Ilsėkis jo glėbyje. Išmok laukti Dievo iniciatyvos. Melskitės, padrąsinkite kitus, tarnaukite.
  • Jei dangus bus prioritetas, visa kita ateis savaime. Jeigu tu nepasiduosi, tu laimėsi. Laukime Viešpaties vedami.


Aleliuja, Jūratė


MEHR dalyviai

Apie Mehr šlovinimo konferenciją išgirdau iš Pakūtos bendruomenės, iškart užsidegė stiprus noras vykti. Šie metai man jau antras dalyvavimas šioje konferencijoje. Iš praėjusių metų žinojau kaip ten viskas vyksta, kokia stipri jėga ir kaip gera yra su 10000 tikinčiųjų garbinti ir šlovinti Jėzų, Jam dėkoti, džiaugtis, akimirksniu būti paliestai ir apsiverkti, kaip pačios kyla rankos, kūnas juda, kaip vyksta įvairūs vidiniai judėjimai. O taip pat, koks didelis dvasinis darbas viduje dirbamas, kaip visas „bagažas“ akimirksniu iškyla tokiose sąlygose, būna sunku išbūti kartu su žmonėmis esančiais šalia, o ir su savimi, nes lenda visokia bjaurastis... O dar prisideda nuovargis ir stiprus fizinis krūvis. Tačiau, net nedvejodama užsirašiau važiuoti, žinojau, kad verta per tai eiti, kad tai laikas yra skirtas man ir mūsų bendrystei su Dievu, Jo darbams manyje, atsinaujinimui.


Konferencijos bendra tema buvo „Atverk duris“. Mokymai itin kalbėjo man aktualius dalykus, skambėjo beveik kiekvienas sakinys, daug dalykų įsiminė. Ypač palietė tema apie džiaugsmo kultivavimą ir jo kasdienius „naikintojus“ mūsų gyvenime, apie žmogaus laisvės ir vertybės, kaltės ir sugėdinimo mechanizmus. Viduje iškilo didelis noras keistis, kad Dievas mano požiūrį į artimą keistų, kad kitaip priimčiau save, kitą, tarpusavio santykį, atpažinau neteisingas širdyje nuostatas... Buvo kalbama apie maldos gyvenimą, jos svarbą. Kvietė kiekvieną įvykį, sumanymą prieš tai pramelsti, kad Viešpats atidarytų duris, įgalintų, jei to mums reikia. Žodžiu, melstis ir kantriai laukti, o tik po to veikti. Ne vien savo jėgomis viską daryti, o su Jėzaus patepimu. Taigi, itin paskatino melstis naujai. Patyriau, kaip stipriai veikia išsakomi ir skelbiami liudijimai. Kaip svarbu išdrįsti pasakyti, ką Viešpats konkrečiai padarė. Kaip tai paliečia, kaip gydo čia ir dabar. Taip pat kokia stipri yra tariamo žodžio galia. Kaip svarbu kalbėti palaiminimais, o ne prakeiksmais, kad tai realiai veikia. Kvietė ypač klausytis Dievo žodžio, nes svarbu ką klausaisi. Taigi, mano širdyje suvirpėjo paskatimas grįžus gilintis labiau į Šv. Raštą. Ir išsakyta mintis, jog Jėzus ne tik nori ateiti į mano kasdienybę, gyvenimą, bet Jis dar labiau nori ir kviečia, kad aš ateičiau į Jo didelį gyvenimą- ši mintis man tiesiog davė naują požiūrį ir tarsi atgręžė į kitą kryptį.


Daug laiko programoje buvo skirta šlovinimui ir bendrai malda. Mano svarbus ir gilus laikas šiais metais buvo ne pagrindiniuose šlovinimuose, o per pertraukas, kai žmonių buvo mažiau, giesmės ramesnės. Per vieną iš šių maldų, patyriau Jėzaus apsikabinimą mano sustojimuose, baimėse, skauduliuose ir neišsipildžiusiose svajonėse, jaučiau, kaip mane gydo, laisvina ir padeda į visą tai pažvelgti ir priimti. Kad Jis, Jėzus , viską žino, yra su manimi mano „dabar“ su tokia, kokia esu. Norėjosi stipriai stipriai apkabinti kažką realiai... Širdis prisipildė džiaugsmo ir dėkingumo, meilės ir šilumos, liejosi ašaros jau nebe iš skausmo.... Rankos kilo, nešė gyrių judesiais ir plastiškom formom, šokiu... gera buvo išreikšti tas emocijas kaip jautė kūnas, o po to apsidairyti ir matyti, jog žmonės tuo metu savaip, bet irgi juda Viešpatyje.... Šypsojausi, šypsojausi.


Grįžau su daug paskatinimų širdyje, su noru džiaugtis duotu gyvenimu, aktyviai ir gyvai gyventi, mokintis mylėti, o svarbiausia su viduje pakeltu žvilgsniu į Jėzų, troškimu pažinti Jį per Šv. Dvasios veikimą, pasitikėti, kad Jis turi ypatingą tik man skirtą planą. Dėkoju, Tau Jėzau!


Sonata


 

Iš anksto nieko daug nežinojau apie šią konferenciją, nieko papildomai nesidomėjau, nieko nesitikėjau, tik supratau, kad man reikia ten važiuoti. Reikėjo važiuoti tam, kad sustiprinčiau tą džiaugsmo ir dėkingumo jausmą, kad sustiprinčiau viltį, kad suprasčiau kaip noriu vis labiau ir plačiau atverti savo širdies duris Jam, Šentosios Dvasios veikimui. Ir, kad nieko tokio jeigu ne visada pavyksta atsiverti, nes Jėzus iš savo galios ateina ir per užvertas duris.


Parsivežiau troškimą daugiau melstis, prieš kažką darant, Viešpatį šlovinti dar prieš Jo pergalę, išimti liūdesį, išbūti ir daryti, jaustis saugiam ten kur Dievas tave paliko, o ne ten kur norisi pabėgti ir išmokti laukti Viešpaties iniciatyvos, pasitikint Juo.


Tikrai gražus ir kokybiškas renginys, nuostabus šlovinimas ir stiprus bendrystės jausmas!


Šlovė Viešpačiui!


Laura

 

Cookies make it easier for us to provide you with our services. With the usage of our services you permit us to use cookies.
More information Ok Decline