Savo liudijimais apie jubiliejinę 10 – ąją Vilniaus Bernardinų parapijos vasaros stovyklą, kuri vyko birželio 26 – liepos 1 dienomis Molėtų rajone poilsiavietėje „Tolieja“, dalinasi stovyklautojai.
Aš vykstu į Bernardinų stovyklą, nes noriu išgyventi bendrystę. Noriu išgyventi visas jos formas, kurios kaip Tėvo malonė mane pasiekia ne tik meldžiantis ir dvasiškai tobulėjant kartu, bet ir mėgaujantis laisvu laiku, maudynėmis ar paprasčiausiai renkant žemuoges. Šiemet aš stovykloje gavau daug dovanų – tobulą žodį apie apaštalo Pauliaus laiškus, pokalbius apie Tėvą ir kitokius pokalbius prie rankdarbių stalo, kur kartu mokėmės giesmių lotynų kalba, mintyse vis dar persekiojantį br. Andriaus kino vakarui išrinktą filmą “Leviatanas” ir sriubą! Taip, br. Evaldo sriubą. Kur daugiau jos paragausiu? Man stovykla yra ta vieta, kur galima patekti į bendruomenės vidų ir pajusti jos širdį. Ir aš noriu pažinti kitą, brolį ir sesę, kad pažinčiau save.
Daiva
Bernardinų parapijos stovykloje su vaikais buvome jau antrą kartą. Mums labai patinka stovykloje šilta tarpusavio bendrystė ir žinoma įvairios veiklos tiek vaikams, tiek suaugusiems. Ypatingai didelė Dievo malonė dalyvauti teologijos mokslų daktaro Giedriaus Saulyčio konferencijoje apie Pauliaus laiškus. Patiko viskas, ypatingai lektoriaus erudicija, diskusijos grupelėse ir pats pasirinktos temos gylis. Pauliaus laiškai paliko tikrai daug dvasinio peno, apmastymų ir norą dar labiau gilintis į Šventąjį raštą ir sekti Kristumi. Dar kartą dėkoju visiems stovyklos organizatoriams, kurie prisidėjo prie šių puikių dvasinių „atostogų“ visiems.
Tomas
Dėl dalyvavimo pastovyklėje dvejojau iš pradžių, bet galų gale pasirinkau važiuoti, ir dėl to dabar džiaugiuosi. Dar kartą sau priminiau, kad su jaunimu dirbti yra iš ties smagu, tačiau ir nelengva. Stovykloje jau esi buvęs gal tris kartus kaip dalyvis, tačiau šį kartą dalyvaudamas kaip pastovyklės vadovas pirmą kartą pasijutau esantis bendruomenės dalimi. Labiausiai patiko tai, kad tiek aš, tiek kiti vadovai stengėmės su paaugliais bendrauti kaip su lygiais. Jie patys vėliau sakė, kad jiems tai labai patiko. Jaučiau dėkingumą iš jų pusės, tuo džiaugiuosi.
Dominykas
Taip jau nutiko, kad šią vasarą turėjau galimybę pabūti pastovyklės vadove. Šiek tiek baiminausi, kaip kas vyks, vis tik tai dariau pirmą kartą. Tad jau pačią pirmą dieną mintyse sukosi klausimai, ką aš čia veikiu, ar man to reikėjo? Bet teko šiuos klausimus vyti į šalį ir pradėti kibti į darbus. Turėjau nuostabią komandą, kuri visada palaikė, suteikė jėgų ir buvo iniciatyvi. Taip ir bėgo dienos pastovyklėje. Praleidome daug nuostabių akimirkų visi kartu. O svarbiausia, kai stovykla ėjo į pabaigą ir turėjome pasidalijimų ratą, per jį išgirdau, kad pirmą kartą vadovai buvo draugai. Tada supratau, kad visi lūkesčiai pasiteisino, nes kartu keliavome į santykį.
Modesta
Paaukokite Bernardinų 
